Socialinė demografija – naujos modernios studijos

socialine demografijaNuo 2016 metų rudens Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Vilniuje (Lietuvos edukologijos universiteto patalpose) pradeda vykdyti Socialinės demografijos magistro studijų programą. Ši programa yra vienintelė demografijos mokslo šakos programa Baltijos šalyse bei viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos regione. Šiandien demografijos studijos siejamos su didžiuliais modernios visuomenės demografiniais iššūkiais: sunkiai valdomais globaliais ir regioniniais gyventojų migracijos srautais, šeimos transformacija, labai žemu gimstamumu ir sparčiu visuomenės senėjimu.

Daugiau apie naują studijų programą skaitykite čia.

Diskusija „Demografinių iššūkių pasekmės socialinės apsaugos sistemai“

konferencija seime2016 m. birželio 3 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – komitetas) kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru Seime surengė „Europos savaitės 2016“ diskusiją tema „Demografinių iššūkių pasekmės socialinės apsaugos sistemai“

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė, profesorė, habilituota daktarė Vlada Stankūnienė savo pranešime kalbėjo apie Lietuvos demografinės raidos trajektorijas ir netolygumus, iššūkius ekonominei plėtrai ir socialinei politikai. Apžvelgdama Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kitimą 1992-2015 metais, ji parodė didelius Lietuvos emigracijos mastus, kurie nemažėja; žemą gimstamumą, neužtikrinantį kartų kaitos; neadekvačiai aukštą mirtingumą. Pranešėja teigė, kad  „Gyventojų amžiaus struktūra yra deformuota. Ji sudaro labai nepalankų pagrindą tolimesniems demografiniams pokyčiams, struktūrai, tvarumui”. Ji kėlė klausimą: „Kokios galimybės amžiaus struktūrai artėti prie stabilios? Vyresnes gausias kartas ateityje keis mažo gimstamumo negausios kartos. Dabartinė mažiaus struktūra yra pagrindinė tolimesnio gyventojų skaičiaus mažėjimo prielaida”. Profesorė įvardijo amžiaus struktūros deformacijų pasekmes. Jos keičia gamybos ir vartojimo santykį, mažina aktyviąją dirbančiųjų dalį, didina vyresnio amžiaus asmenų socialinės apsaugos poreikį, keičia vyresnio amžiaus asmenų paslaugų poreikio struktūrą bei sveikatos apsaugos ir būsto poreikio struktūrą. Pranešėja teigė, kad „Gyventojų skaičius sparčiai tempais mažėja (2000-2015 sparčiausiai ES, gyventojų senėjimo tempai – vieni sparčiausių ES, gimstamumas tebėra žemo lygio, toli nuo galimybių užtikrinti kartų kaitą, mirtingumo lygis (vyrų) tebėra neadekvačiai aukštas ir aukščiausias tarp ES šalių, emigracijos rodikliai išlieka aukšti). Pagal prognozes Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažės iki šio amžiaus vidurio, vėliau stabilizuosis, iki amžiaus vidurio vyks labai spartus darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas ir gyventojų senėjimas, didės skirtumai tarp didžiausių miestų ir likusios Lietuvos dalies”.

Plačiau apie šią diskusiją skaitykite čia.

Demografė V. Stankūnienė: emigracija mažės, nes nebus kam emigruoti

statistikos departamentasDidesnės išmokos nelemia didesnio gimstamumo, tačiau net ir padidėjęs jis dar negelbės Lietuvos: šalies gyventojų amžiaus struktūroje užprogramuotas populiacijos nykimas. Taip LRT.lt sako Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė V. Stankūnienė. Šio šimtmečio viduryje demografinė situacija turėtų stabilizuotis, o emigracija mažėti, nes dėl sumažėjusios populiacijos nebebus kam emigruoti, pažymi pašnekovė.

Kartų kaitos neužtikrinantį gimstamumą Lietuvoje įmanoma pagerinti, tačiau tam neužtenka didesnių išmokų. Didesnės išmokos, pasak demografės, lemia tai, kad vaikų susilaukiama anksčiau, bet ne daugiau.

„Galimybės padidinti gimstamumą yra, bet nesitikėkime to labai greitai ir neieškokime vienos priemonės. Situaciją gali keisti ekonominių, socialinių, vertybinių priemonių kompleksas. Svarbu, kad sąlygos žmonėms leistų derinti darbą ir šeimą. Svarbios tiek konkrečios priemonės, tiek aplinka, kurioje gyvename, gerovė“, – kalba V. Stankūnienė.

Visą interviu su prof. Vlada Stankūniene skaitykite portale lrt.lt